vienokumas

vienokùmas sm. (2) DŽ, NdŽ, FrnW; I vienodumas, tolygumas, lygus pasiskirstymas ar paskirstymas: Stogo vienokùmas pareita ir nu stogaklojės lentos gerumo Ggr. Dėl tokio vienokumo dangaus turėjo ir pas jumis lyti Šts. Iš skieto nevienokùmo y[ra] audeklas brūkšmėtas Šts. Tas nevienokumas [žiemų] ir atkaita tarp trapių medžių ir kerų daro didę terionę S.Dauk. Vienokumas piningų prš. Ypatos žemaičių mitologijos apreiškia pilningą vienokumą savo esybės J.Šliūp.